La inestabilidad lumbar es la pérdida de la integridad estructural entre dos vértebras adyacentes, que resulta en un aumento del movimiento entre esos segmentos. También es conocida como inestabilidad segmentaria.
Esta pérdida del patrón normal de movimiento espinal, provocan dolor y compresión neuronal. La inestabilidad lumbar suele causar limitaciones en mucho de los casos. Es una patología degenerativa que puede aparecer desde temprana edad, aunque es más frecuente en adultos.
Los pacientes con inestabilidad lumbar suelen ser pacientes con dolor crónico en esa zona, el cual aumenta gradualmente.
Las formas primarias de inestabilidad lumbar degenerativa son: į spondilolistezė ir skoliozė degenerativa.
Su detección temprana puede ayudar significativamente a los pacientes. En este artículo te presentaremos los tipos, síntomas más frecuentes, priežasčių, diagnóstico y tratamientos que pueden ayudar a mejorar la inestabilidad lumbar.
Indeksas
Tipos de inestabilidad lumbar
Juosmens nestabilumas gali būti suskirstytas į du tipus: funkcinis nestabilumas (clínica) ir struktūrinis nestabilumas (radiografinis). Nors taip pat galima turėti abu, šiuo atveju būtume esant bendram nestabilumui.
Inestabilidad funcional (clínica)
Funkcinis nestabilumas yra neuromotorinių gebėjimų praradimas, kuris valdo segmentinį judėjimą. Tai sukelia skausmą, nepaisant to, kad nėra radiologinių anomalijų.
Struktūrinis nestabilumas (radiografinis)
Struktūrinis nestabilumas yra pasyviųjų stabilizatorių pasikeitimas, ribojantis pernelyg didelį segmentinio galo judesių diapazoną.
Juosmens nestabilumo simptomai
Uno de los principales síntomas de la inestabilidad lumbar es un “arco doloroso” en la flexión. Se lo conoce como la “espalda de caña rota” ya que la espalda se siente rígida. Ocurre generalmente estando de pie y durante una inclinación hacia adelante, šiame caso el paciente siente dolor. Además de esto se pueden presentar:
- Enganche en un segmento móvil durante cambios de posición de la zona lumbar
- Cambios segmentales
- Movimiento de la vértebra, con sensación de dolor en flexión o deflexión
- Per didelis tarpsegmentinis judėjimas
- Vietinis skausmas apatinėje nugaros dalyje, padėties keitimo metu
- Laikysenos kontrolės praradimas
- Nenormalių judesių pojūtis apatinėje nugaros dalyje
- Skausmingo lanko buvimas
- Susitraukimų modelių sutrikimas, pusiausvyrą ir refleksus
- Gowers ženklai
Juosmens nestabilumo priežastys
Juosmens nestabilumą dažniausiai sukelia spondilolistezė. Spastiškumas arba stiprus juosmens įtempimas taip pat gali sukelti juosmens nestabilumo elementų.. Kas daugiau, también puede generarse por la patología degenerativa que aumenta con los años.
Otras causas importantes incluyen tensión repetitiva y trauma, spondilozė, síndrome de la articulación facetaria, osteoporozė, išialgija, artritis reumatoidea, degeneracinė disko liga, tarp kitų.
Juosmens nestabilumo diagnozė
El diagnóstico de inestabilidad lumbar se realiza a través imágenes, donde se observe un movimiento vertebral anormal. La inestabilidad lumbar es principalmente multidireccional, pero el desplazamiento resultante se evalúa en un plano.
Los desplazamientos sagital y coronal se evalúan con radiografías, los desplazamientos en el plano axial se evalúan con tomografía computarizada (TC) o resonancia. En buen diagnóstico de inestabilidad lumbar interviene varios exámenes, entre ellos tenemos:
- Imágenes de rayos x (radiografía neutra, radiografía funcional)
- Examen físico: rango de movimiento y palpación (prueba de Stork)
- Magnetinis rezonansas
- Sistema de medición intraoperatoria
- Kompiuterizuota tomografija
- Índice de estabilidad cuantitativa
Gydymai
Los tratamientos para la inestabilidad lumbar van a estar determinados por el grado de severidad de la patología. Estos pueden ir desde ejercicios de rehabilitación hasta la cirugía, según sea el caso.
El tratamiento médico y la cirugía se recomiendan con mayor frecuencia en casos de inestabilidad crónica. Cuando no existe un riesgo directo, el primer tratamiento médico debe ser terapia física.
Otra parte del tratamiento médico es la medicación. Dependiendo de las quejas del paciente y de la indicación fisiológica, se pueden prescribir analgésicos, antiinflamatorios y relajantes musculares.
Reabilitacijos pratimai ir fizinė terapija
La terapia física para la inestabilidad lumbar se centra en ejercicios diseñados para mejorar la estabilidad de la columna vertebral. Se basan especialmente en el fortalecimiento de los músculos lumbares.
También se ha propuesto que los músculos abdominales, en particular el abdomen transverso y los abdominales oblicuos, tienen un papel importante en la estabilización de la columna vertebral.
Reabilitaciniai pratimai, skirti stabilizuoti judrius segmentus, yra esminė gydymo dalis. Manualinė terapija gali žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, esant nedideliam juosmens nestabilumui. Tarp svarbiausių, kuriuos turime:
- Akupunktūra
- Hidroterapija
- Masažai
- Ledas ir poilsis
- Proprioceptinis mokymas
- Elektroterapija
Chirurgija
Yra įvairių stuburo segmentų suliejimo metodų, kokie jie yra: priekinis aproksimacija, kombinuotas požiūris, Instrumentinė sintezė ir neinstrumentinė sintezė.
Operacija turėtų būti skirta pacientams, kuriems yra sunkūs simptomai ir rentgenologiniai per didelio judėjimo požymiai., turintiems daugiau nei 5 vertimas mm arba 10 Rotacija, kurie nereaguoja į nechirurginį gydymą.
Pratimai, skirti pagerinti juosmens nestabilumą
Yra įvairių pratimų, kurie gali padėti pagerinti juosmens nestabilumą. Jie stiprina nugaros raumenis ir suteikia pusiausvyrą. Čia mes jus apibūdinsime 3 pavyzdžių, kuriuos galite praktikuoti patogiai savo namuose.
Juosmens tiltas
Gulėti ant nugaros ant lygaus paviršiaus, rankos ištiestos žemyn, o keliai sulenkti. Šioje pradinėje padėtyje pradėkite kiek įmanoma pakeldami dubenį., ir tada grįžkite į pradinę padėtį.
Atlikite keletą pakartojimų minutę.
Katės poza
Atsistokite ant keturių rankų delnais ir keliais ant grindų.. Stuburas turi būti visiškai tiesus pradinėje padėtyje. Pradėkite pakeldami smakrą ir išlenkdami stuburą į vidų., laikyk tą poziciją 5 sekundžių. Tada pritraukite smakrą prie krūtinės ir išlenkite stuburą į išorę 5 sekundžių.
Gamina 5 kiekvieno kartojimas.
Šoninis nugaros tempimas
Gulėdamas ant nugaros, sulenkiame kojas pritraukdami kelius prie krūtinės ir ištiesiame rankas į šonus. Sukame kojas į dešinę pusę, o galvą – į kairę, tada sukame kojas į kairę pusę, o galvą – į dešinę. Turite išlaikyti abi pozicijas 20 sekundžių.
Gamina 5 kiekvieno kartojimas.